LT EN

Naujienos

2013.10.04

Mokslinė - praktinė konferencija


Visuomeninė organizacija „Asociacija Prieš Tėvų Atstūmimą“ (APTA)  kartu su LRS narė  R. Šalaševičiūtė  ir Vaiko geroves parlamentine grupe organizuoja moksline - praktine konferenciją:  

Lygiavertė tėvystė po skyrybų – vaikų psichologinio stabilumo pagrindas. Teisiniai ir psichologiniai aspektai.

Visuomeninė organizacija „Asociacija Prieš Tėvų Atstūmimą“ (APTA)  kartu su LRS narė  R. Šalaševičiūtė  ir Vaiko geroves parlamentine grupe organizuoja moksline - praktine konferenciją:  

Lygiavertė tėvystė po skyrybų – vaikų psichologinio stabilumo pagrindas. Teisiniai ir psichologiniai aspektai.

 

Konferencijos vieta:  LR Seimo konferenciju sale,  Gedimino pr. 53, Vilnius

     

Konferencijos data: 2013 m. spalio mėn.  4 d.  penktadienis

Konferencija skiriama:  vaikų teises ginančių institucijų atstovams, įstatymų leidėjams, teismų ir teisėsaugos atstovams, psichologams ir mediatoriams, kitiems suinteresuotiems asmenims.

Konferencijoje laukiami kviestiniai svečiai ir dalyviai  iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Estijos, Latvijos,  Rusijos ir kt.

Konferencijos tematiką ir problemos apibūdinimas:

Skyrybų skaičius Lietuvoje nemažėja. Skyrybos paliečia didžiulę dalį Lietuvos gyventojų. Tai ne tik du besiskiriantieji bei jų vaikai, bet ir jų artimieji. Psichologai yra tyrinėję skyrybų padarinius, priskirdami jų sukeltą stresą stiprumo laipsniu kaip tokį, kurį žmonės išgyvena po artimųjų netekties. Net tuo atveju, kai išsiskyrę buvę partneriai, vaikų tėvai, pasistengia padaryti viską, kad jų vaikai būtų kuo mažiau traumuojami. Tačiau, deja, pasitaiko ir nenormalių, aršių skyrybų, kur pyktis ir nusivylimas vieno iš vaiko tėvų virsta vaiko savinimusi ir jo psichologiniu žlugdymu. Tai didelė visuomenės problema, kainuojanti didžiulius pinigus tiek besibylinėjantiems, tiek ir valstybei dėl apleistų ir/ar psichologiškai traumuojamų vaikų.

Tėvų atstūmimo sindromas (toliau – TAS) yra naujai įvardintas, bet Lietuvoje vis dar mažai žinomas vaikų psichologinės būsenos fenomenas, su kuriuo dažniausiai susiduriama konfliktiškų skyrybų situacijose ir po skyrybų.

Konfliktiškų skyrybų metu vaikas neadekvačiai stipriai palaiko tik vieną iš tėvų (su kuriuo lieka gyventi), o kito atžvilgiu yra priešiškai nusistatęs. TAS yra opi socialinė problema, į kurios sprendimą įtraukiami įvairių sričių specialistai: teisininkai, gydytojai, psichologai, vaiko teisų apsaugos ir socialiniai darbuotojai. Skaudžiausia TAS pasekmė – vieno iš tėvų praradimas be aiškios priežasties, ir įvairūs psichologiniai sunkumai vaikui augant.

Lietuvoje įstatymai numato abiejų tėvų teises ir atsakomybę už vaikus, nežiūrint, ar tėvai gyvena kartu, ar yra išsiskyrę. Tačiau teismų praktika suformuota taip, jog vaikai po skyrybų dažniausiai be išlygų paliekami auginti motinai. Tėvas ir jo vaidmuo vaiko auklėjime yra eliminuojami. Tai nulemia ydingi teismų spendimai, tradiciškai nustatantys skyrium gyvenančiam tėvui vos du savaitgalius per mėnesį bendravimui su vaikais. Situacija tampa beviltiška, kai vaiką auginantis tėvas nutraukia skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimą, piktnaudžiauja tėvų valdžia. Toks tėvų piktnaudžiavimas ir trukdymas vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu specialistų yra vertinamas kaip vaiko psichologinis žalojimas, ko pasėkoje vaikui išsivysto tėvų atstūmimas.       

Psichologinio smurto žalą vaikams, išgyvenusiems tėvų skyrybas iki šiol buvo nagrinėjama mažai ir gana siauru aspektu: kaip psichologinis smurtas prieš vaikus, pasireiškiantis šeimoje po tėvų skyrybų, kaip tai žaloja vaikus, kokia įtaką patiriami neigiami psichologiniai išgyvenimai gali turėti tolimesniame vaiko gyvenime. Elgesys, paremtas melu, šmeižtu, manipuliavimu vaiku tam, kad atskirai po skyrybų gyvenantis tėvas ar motina būtų visiškai išbraukti iš vaiko gyvenimo. Tokio elgesio tikslas – nutraukti vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo ar motinos bendravimą ir net ryšį. Suformuota vaiko nuomonė kartais iškeliama aukščiau teisės ir teisingumo, aukščiau prigimtinės tėvų teisės bendrauti su savo vaiku.

Tai iš tiesų labai opi problema, nes šių dienų teismų praktika rodo, kad neretai pasitaiko vaikų, jų tėvų ir kitų jiems artimų žmonių psichologinio žalojimo atvejų, galimai vykdoma diskriminacija vyrų, (tėvų) daug rečiau motinų atžvilgiu. Nuo to tiesiogiai nukenčia žmonės ir valstybė, o svarbiausia – vaikai, nes tik negebanti užtikrinti žmonių teisių ir laisvių, o ypatingai vaikų teisių ir laisvių, valstybė gali toleruoti neteisybę. Norint turėti laimingesnę, psichologiškai sveikesnę visuomenę, reikia dabar pradėti taikyti nors tas priemones, kokios šiai dienai yra. Nes vaikystė išgyvenama tik kartą. Tai, ką vaikai gaus šiandien ir rytoj, po poros dešimtmečių atsispindės visuomenėje ir jos gerovėje arba moraliniame smukime.

Apie tai, kaip jaučiasi savo vaikų atstumti tėvai arba artimi giminaičiai, taip pat mažai kalbama.  Lietuvoje trūksta profesionalių psichologų ir šeimos mediatorių, kurie galėtų suteikti reikiamą pagalbą. Išsiskyrimo su vaikais išgyvenę tėvai dažnai jaučiasi atstumti ne tik anksčiau jų mylėjusių vaikų, bet ir visuomenės. Jie yra nusivylę tiek VTAT, tiek teismų darbu ir aplamai Lietuvos teisingumu, dažnai kamuojami kaltės jausmo, depresijų, kas įtakoja jų gyvenimą, darbą, socialinius ryšius. Niekas dar netyrė, kiek tokių atstumtų tėvų baigė gyvenimą savižudybe...

Atsivėrus sienoms, Europos Sąjunga tapo vienu dideliu bendrabučiu ir nepilnamečiu vaiku išvežimas iš Lietuvos tapo tarsi įprastine, įteisinta procedūra. Kai vaikai atsiduria užsienyje, jų ryšys su Lietuvoje likusiais tėvais dažniausiai nutrūksta, o ilgas bylinėjimosi teismuose arba Lietuvos teismų sprendimų pripažinimo procesas užsienyje tampa beprasmis.

Vakarų valstybės jau senai suprato pražūtingus tokios vaikų dalybų, nutraukiant ar be rimtos priežasties apribojant vaikų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu, pasekmes. Būtina keisti požiūrį į ginčų dėl vaikų  sprendimo būdus. Teisingiau būtų ne atstumiamam tėvui/motinai varstyti teismų duris ir ginti vaiko teisę į abu tėvus bei savo teises į vaiką, bet kad po keleto tokių nusiskundimų vaiką besisavinantis motina/tėvas būtų pakviečiamas į teismą dėl vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo teisių, numatytų įstatymuose, pažeidinėjimo.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija užtikrina, jog kiekvienas vaikas teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas ir gina vaiko teisę į šeimos ryšius. Ši vaiko teisė yra fundamentali ir prigimtinė. Turint reikalą su Tėvų Atstūmimu pirmiausia ir yra pažeidžiama ši vaiko teisė. Žinant skyrybų mastą Lietuvoje bei vaikų, kurių tėvai išsiskyrę skaičių, bei vis didėjančią emigraciją, ilgiau delsti negalima.

Kviečiame visas suinteresuotas valstybinės institucijas ir nevyriausybinės organizacijas dalyvauti rengiamoje konferencijoje. Mes sieksime paraginti Seimą bei Vyriausybę, taip pat VTAT, juristus bei psichologus nedelsiant imtis priemonių šios problemos pripažinimui ir sprendimui.

 Konferencijos organizatoriai:

1) „Asociacija Prieš Tėvų Atstūmimą“ (APTA)  

2) LRS Vaiko geroves parlamentinė grupė ir R. Šalaševičiūtė 

 

 Kviečiame prie konferencijos organizavimo ir rėmimo prisijungti kitoms visuomeninėms organizacijoms ir institucijoms

 

Pagrindinis konferencijos tikslas:  

Atkreipti visuomenės, vaikų teises ginančių institucijų, įstatymų leidėjų, teisėsaugos ir psichologų dėmesį į vaikų ir tėvų teisių pažeidimus ir tarpusavio ryšio praradimą  po  tėvų skyrybų bei imtis skubių priemonių šios problemos sprendimui. (informacijos sklaida)  

Konferencijos tikslai:  

1) Atskleisti tėvų atstūmimo proceso esmę: tėvų atstūmimo iniciatorius, jo vaidmuo vaiko psichologiniam vystymuisi ir ryšiams su skyrium gyvenančiu tėvu/motina.

2) Keisti valstybės institucijų požiūrį į vaikų ir tėvų teisių apsaugą; esamų įstatymų tinkamas bei teisingas vykdymas, atsisakant šiuo metu šeimos bylų sprendime stebimos vyrų/tėvų diskriminacijos.

3) Siekti vyro - tėvo stereotipų atsisakymo visuomenėje ir valstybėje.  

Konferencijos uždaviniai:

1) Atskleisti praktines problemas, iškylančias užtikrinant vaiko ir skyrium gyvenančios motinos/tėvo teises bendrauti Lietuvoje. VTAT analizė ir sprendimo būdai.

2) Tėvų atstūmimo analizė: užsienio šalių praktika sprendžiant vaikų - tėvų bendravimą po tėvų skyrybų ir Tėvų atstūmimo problemą. Ieškoti šios problemos sprendimų Lietuvoje;

3) Pateikti kooperatinės (jungtinės) tėvystės instituto privalumus ir Vakarų Europos valstybių atliktas reformas šeimos teisės srityje;

4) Pateikti specializuotų šeimos teismų privalumus sprendžiant vaikų ir tėvų teisių į šeimos ryšius po tėvų skyrybų užtikrinimo klausimus

5) Mediacijos galimybės sprendžiant klausimus dėl vaiko ir skyrium gyvenančio motinos/tėvo bendravimo ir dalyvavimo auklėjime užtikrinimo. Siūlymai mediacijos efektyvumui užtikrinti;

6) Teismų sprendimų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo auklėjime vykdymo problematikos atskleidimas. Pateikti siūlymus problemų sprendimui.

Preliminari programa, siūlomi pranešimai ir pranešėjai:

http://www.pries-tevu-atstumima.lt/lt/aktuali-informacija/prelimenari-programa/prelimenari-programa-2

 

Projektą paruošė:

Kęstutis Griciūnas, (Asociacija Prieš Tėvų Atstūmimą)