KLAUSYMAS - Ar mamai važiuojant su vaiku į užsienio valstybę būtinas kartu negyvenančio ir nežinia kur esančio tėvo sutikimas?

 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) nuostatos, apibrėžiančios tėvų pareigas ir teises savo vaikų atžvilgių, nustato, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, nesvarbu ar tėvai yra susituokę, ar nesusituokę, ar santuoka tarp jų yra nutraukta, teismo pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium; už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai; tėvų valdžią jie privalo įgyvendinti vadovaudamiesi pirmiausia vaiko interesais. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Toliau įstatyme įtvirtinta skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei paties vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur jie gyvena. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi, nes nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku yra motinos (tėvo), pas kurį gyvena vaikas, pareiga, jie neturi teisės kliudyti bendrauti (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei išvažiuojama laikinai ir trumpam, tėvo sutikimas nėra būtinas. Tačiau, išvykstant iš Lietuvos nuolatinai gyventi į užsienio valstybę, tėvo, nevykstančio kartu su vaiku, sutikimas yra privalomas. Toks reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad tėvų valdžios lygybės principas suteikia teisę abiem tėvam (nepriklausomai su kuriuo iš tėvų daugiausia gyvena vaikas ar su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta) bendru sutarimu spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos, auklėjimo, priežiūros ir kitus klausimus. Rekomenduotina, jog minėtas sutikimas būtų ne tik rašytinės formos, bet ir 1) asmens parašas sutikime būtų patvirtintas notaro, taip ateityje, kilus ginčui, išvengiant fakto apie sutikimo suteikimą įrodinėjimo; 2) sutikime nurodyti, kokia tvarka vaikas bendraus ir kaip tėvas, nevykstantis kartu su vaiku, įgyvendins savo teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime. Taip pat patartina, prieš išvykstant iš Lietuvos, teismo tvarka nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su kartu vykstančia mama bei detaliai aptarti vaiko bendravimo su Lietuvoje liekančiu tėvu tvarką, atsižvelgiant į vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo faktą. Tik aiškus ir konkretus tėvų susitarimas dėl tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimo vaiko atžvilgiu tėvams gyvenant skirtingose valstybėse padės ateityje išvengti nesutarimų. Nesudarius geranoriško rašytinio susitarimo dėl minėtų klausimų ar neišsprendus jų teismine tvarka, tėvas turės teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pažeistos jo ir vaiko teisės į šeimos ryšius, taip pat bendravimo teisės gynimo pagal 1980 m. Konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu ir pradėti vaiko gražinimo į Lietuvą procesą. Kilus papildomiems klausimams dėl tinkamo vaiko išvykimo nuolatinai gyventi į užsienio valstybę organizavimo, siūlome konsultuotis su minėta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Įstaigos kontaktus galite rasti internete, adresu

KLAUSYMAS - Tėvas norėtų matytis su vaikais, tačiau žmona slepia gyvenamąją vietą. Kaip elgtis tėvui?

Asmens paiešką atlikti yra išimtinai policijos pareigūnų teisė bei pareiga, todėl esamomis aplinkybėmis galite kreiptis į policijos komisariatą pagal savo gyvenamąją vietą ir prašyti pradėti Jūsų žmonos ir vaikų paiešką. Taip pat galite kreiptis į Jūsų gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, informuoti specialistus apie susidariusią padėtį, nurodyti Jums žinomus sutuoktinės bei jos artimųjų giminaičių kontaktinius duomenis bei prašyti padėti susisiekti su šeima. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai turėtų, gavę šeimos gyvenamosios vietos adresą, apsilankyti ir patikrinti vaikų gyvenimo ir buities sąlygas, išaiškinti motinai teises bei pareigas, atkreipti jos dėmesį į Jūsų, kaip tėvo, teisę ir pareigą dalyvauti vaikų auklėjime, priežiūroje, su jais bendrauti, matytis, taip pat išklausyti vaikų nuomonę apie santykius su kiekvienu iš tėvų. Pažymėtina, kad nesant galimybės Jums ir sutuoktinei visais vaikų auklėjimo, priežiūros (gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo) klausimais susitarti geranoriškai ir bendru sutarimu, ginčas iš esmės turi būti sprendžiamas teisme.

KLAUSYMAS  Kas gresia motinai, jeigu ji paliko savo vaiką ir išvyko dirbti į užsienį, o vaiką prižiūri močiutė. Ar tokiu atveju močiutė gali prašyti išlaikymo vaikui iš vaiko tėvo?

Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje yra tėvų pareiga. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 str.).

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Jei vienas iš tėvų (tėvas ar motina) dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savo vaiku, tai kito iš tėvų pareiga yra pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku.

Atkreiptinas Jūsų dėmesys į tai, jog vaiko motina, prieš išvykdama į užsienį, privalėjo išspręsti vaiko atstovavimo klausimą. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 numatyta, jog vaiko tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų, išvykdami dirbti į užsienio valstybes ir palikdami savo vaikus prižiūrėti pasirinktam asmeniui, turi prieš išvykdami pasirūpinti tinkamu vaikų atstovavimu tėvų nebuvimo Lietuvoje laiku. Vaiko laikinoji globa tėvų prašymu yra būtina tam, kad vaiko interesai būtų tinkamai atstovaujami institucijose (dažniausiai - medicinos, teisėsaugos įstaigose, mokyklose ir kitur) tėvų nebuvimo Lietuvoje laiku. Nustačius vaiko laikinąją globą (rūpybą) tėvų prašymu, vaiko globos (rūpybos) išmoka nemokama, nes vaikus privalo išlaikyti jų tėvai.

Pažymėtina, jog skyrium gyvenantis vaiko tėvas privalo teikti išlaikymą vaikui. Priešingu atveju, vaiko tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo gali kreiptis vienas iš tėvų ar vaiko globėjas (rūpintojas) arba Vaiko teisių apsaugos skyrius ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str. 1 d.).

 (šaltinis:  www.ivaikinimas.lt) 

 

Kas yra vaiko grobimas, įvykdytas tėvų?

Atsako  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės pavaduotoja A. Juškėnaitė

 Toks veiksmas, kai vienas iš vaiko tėvų (ar globėjas) išsiveža vaiką iki 16 metų amžiaus į užsienio valstybę be kito iš tėvų sutikimo arba išvyksta laikinai leidus kitam tėvui ar motinai, tačiau negrįžta iki sutartos datos, yra vadinamas vaiko grobimu ir traktuojamas kaip teisės pažeidimas.

Apie tai, kokios pasekmės laukia tėvų, neteisėtai išvežusių nepilnamečius vaikus į užsienio valstybes ir jų negrąžinančių, informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės pavaduotoja Asta Juškėnaitė.

Kada vaiką privaloma grąžinti

Vienas iš tėvų, išsiveždamas iš užsienio į Lietuvą arba iš Lietuvos į užsienį vaiką su laikinu jo kito tėvo sutikimu arba be sutikimo ir nutaręs negrįžti, nepamąsto, o dažnai, ko gero, net nežino, kad toks jo veiksmas pagal tarptautinius teisės aktus yra vadinamas vaiko grobimu.

Paprastai, jei vaikas yra neteisėtai išvežtas ar laikomas, bylą nagrinėjantis teismas nurodo vaiką tuojau pat grąžinti. Išimtys,dėlkurių grąžinti vaiką gali būti atsisakyta, yra tik kelios ir pakankamai griežtos.

2006 metais VVTAĮT nagrinėjo 7 pateiktus pranešimusdėlvaikų, išvežtų iš Lietuvos į užsienio valstybes ar laikomus jose, pažeidžiant globos teises, ir 4 pranešimus -dėlį Lietuvą iš užsienio valstybių neteisėtai atvežtų ar laikomų vaikų. Dažniausiai pasitaikantys vaikų grobimo atvejai yra susiję su Didžiąja Britanija ir Vokietija. Štai Anglijos teismas nusprendė grąžinti ketverių metų berniuką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę ir jis kartu su motina grįžo į Lietuvą. Prašymaidėltrijų į Italiją, Lenkiją ir Didžiąją Britaniją išvežtų vaikų grąžinimo į Lietuvą sprendžiami šių šalių centrinėse institucijose bei teismuose. O neteisėtai į Libaną ir Daniją išvežtų vaikų grąžinimo į Lietuvą klausimo sprendimas buvo sudėtingas. Danija nedalyvauja Reglamento taikyme, ji taip pat nėra pritarusi Lietuvos prisijungimui prie 1980 m. Konvencijos, o Libanas pastarosios Konvencijos neratifikavęs. Todėl su šiomis valstybėmis sprendžiant vaiko grąžinimą galėjo būti pasinaudota tik teisėsaugos institucijų pagalba.

Trys vaikų tėvai reikalavo grąžinti vaikus, kurių mamos juos neteisėtai išvežė, į Vokietiją - nepilnamečių nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Tarnyba ėmėsi priemonių, kad tėvai tarpusavyje susitartų ir vaikai grįžtų į jų gyvenamosios vietos valstybę be teisminių procedūrų. Viena motina sutiko su sūnumi grįžti į Vokietiją ir bylos nereikėjo spręsti teisminiu būdu. Kitas atvejis buvo sprendžiamas teismo keliu, nes mama atsisakė grįžti su dukterimi į Vokietiją ar grąžinti ją šioje šalyje gyvenančiam tėvui.Dėltrečiojo vaiko neteisėto atvežimo į Lietuvą pirmiausia taip pat siekiama abipusio tėvų susitarimodėlatžalos grąžinimo.

Paprastai motinos, neteisėtai išvežusios vaikus, formuoja neigiamą atžalos požiūrį į tėvą. Vaikas pasimeta, jis negali objektyviai vertinti ir mąstyti.

Vaiko grąžinimas į jo gyvenamosios vietos valstybę dar nereiškia, kad tokiu būdu išsprendžiamas ir jo globos klausimas. Jei mama grįžta su vaiku pagal tėvo reikalavimą, tai vaikas nebūtinai turės gyventi su tėvu. Nepilnamečio grąžinimu siekiama atstatyti status quo situaciją, t. y. vaikas turi grįžti į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, kurioje bus sprendžiami visi jo globos, gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvais ir kiti panašūs klausimai. Vaiko kilmės šalies teismai kompetentingi spręsti minėtus klausimus.

Galimos išimtys

Konvencija nurodo aplinkybes, kurioms esant teismas neprivalo grąžinti neteisėtai užsienio valstybėje išvežto ar laikomo vaiko į jo gyvenamosios vietos valstybę. Tai įmanoma tada, jei procesasdėlvaiko neteisėto išvežimo ar laikymo buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir yra įrodoma, kad vaikas prisitaikė prie naujos aplinkos.

Taip pat vaiko grąžinimui prieštaraujantis asmuo gali įrodyti, jog asmuo, reikalaujantis grąžinti vaiką, iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas.

Vaikas gali būti negrąžintas, jei įrodyta, jog yra didelė rizika, kad grąžintam vaikui bus padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Beje, pažymėtina, kad net ir esant tokiai rizikai teismas negali atsisakyti grąžinti vaiką, jei nustatoma, kad imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugą jį sugrąžinus. Be to, rizika turi būti reali, pavyzdžiui, tėvo priklausomybė nuo narkotikų, alkoholio, smurtas prieš vaiką, išnaudojimas ir pan., o ne numatoma.

Vaikas gali būti negrąžintas, jei nustatoma, kad jis prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į nepilnamečio nuomonę. Atkreiptinas dėmesys, kad užsienio valstybėse neretai vaiko nuomonė tokiais atvejais vertinama labai kritiškai, nes atžalą pagrobiantis tėvas ar motina visada bando daryti įtaką vaiko nuostatoms.

Kur kreiptisdėlvaiko grąžinimo

Bet kuris asmuo, įstaiga ar kita organizacija, teigianti, kad vaikas be sutikimo buvo išvežtas iš Lietuvos arba pažeidžiant globos teises yra laikomas užsienio valstybėje, gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą arba bet kurios kitos valstybės centrinę įstaigądėlpagalbos užtikrinti vaiko grąžinimą.

Prašymądėlvaiko grąžinimo galima pateikti ir tiesiogiai teismui tos valstybės, kurioje yra vaikas. Mūsų tarnybai pateikiamas prašymų formas galima rasti interneto svetainėje www.ivaikinimas.lt. Prašymai ir pridedami dokumentai turi būti parengti lietuvių ir (arba) anglų kalba arba originalo kalba, pridedant vertimą į lietuvių arba anglų kalbą.

Jei gavusi prašymą tarnyba turi pagrindo manyti, kad vaikas yra užsienio valstybėje, ji perduoda prašymą tos šalies centrinei įstaigai. Tai reiškia, kad prašymusdėlvaiko grąžinimo nagrinėja tos šalies, kurioje yra vaikas, centrinė institucija. Jos uždavinys - imtis visų reikiamų priemonių arba pasirūpinti, kad jų būtų imtasi,dėlvaiko savanoriško grąžinimo. Jei nepavyksta užtikrinti tokio grąžinimo, asmuo, įstaiga, teigianti, kad vaikas išvežtas ar laikomas pažeidžiant globos teises, gali kreiptis į valstybės, kurioje yra vaikas, teismądėlvaiko grąžinimo. 

http://www.ve.lt/?data=2007-03-26&rub=1065924816&id=1174839941

2007 m. Kovo 26 d.