LT

APTA iniciatoriai ir steigėjai

Iniciatyvinės grupės susirinkimas ir APTA įkūrimas  ir veikla.      

2011 m. birželio 4 dieną, tėvo dienos išvakarėse, Vilniuje, susirinko iniciatyvinė grupė tėvų, mamų, bei kitų šeimos narių iš įvairių Lietuvos miestų, kurie po skyrybų patiria tėvų atstūmimą ir yra savo vaikų emocinio/psichologinio žalojimo liudininkais bei nutarė įsteigti visuomeninę organizaciją. Asociacijos steigėjai priėjo vieningos nuomonės, kad vaikų psichologinis žalojimas, kurio pasėkoje išsivysto Tėvų atstūmimo sindromas (TAS), Lietuvoje vis dar nežinomas bei oficialiai nepripažintas. Iniciatyvinės grupės susitikimas baigėsi vienbalsiu sprendimu įkurti visuomeninę organizaciją.  

Susitikimo iniciatorė - elektroninės svetainės atstumimosindromas.info įkūrėja Birutė van der Weg – Bražiūnienė. (gyv. Nyderlanduose), kuri ir subūrė šią iniciatyvinę grupę. Iniciatyvinė grupė,  buvo vieningos nuomonės, jog Lietuvoje nepakanka elementariausių žinių apie tėvų atstūmimą bei jo pasėkoje sukeliamą vaikams tėvų atstūmimo sindromą – t.y. psichologinį sutrikimą. (daugiau informacijos  http://atstumimosindromas.info/naujienos/91-tikslas)

Susirinkusieji atkreipė dėmesį, jog pastaruoju metu spaudoje ir kt. informacijos priemonėse galima dažnai išgirsti apie fizinį smurtą prieš vaikus. Tačiau apie emocinį/psichologinį smurtą kalbama nepakankamai. Susirinkusiųjų nuomone, būtina ne mažesnį dėmesį skirti aiškinant apie psichologinį smurtą prieš vaikus. Ką reiškia fizinis smurtas: mušimas, stumdymas ir pan., jau supranta ir mažas vaikas. Jis taip pat supranta, kad tai negerai, kadangi dėl fizinio smurto jaučia skausmą. Dėl to sąmoningai ar nesąmoningai gali pasiskųsti kitiems ir sulaukti pagalbos bei užtarimo. Tuo tarpu psichologinis smurtas fizinio skausmo bent jau pradžioje, kol atsiranda somatiniai negalavimai, nesukelia. Vaikai net nesupranta, kad jie yra jų pačių tėvų ar kitų artimųjų psichologiškai žalojami. Jie nesupranta, kad gali dėl to ieškoti pagalbos. Beje, net ir ne visi suaugusieji galėtų apibūdinti, ką reiškia ir kaip vyksta psichologinis žalojimas. Tokias pat abejones kelia ir dalies Vaikų teisių apsaugos tarnybų (VTAT)  darbuotojų supratimo lygis, kai kalba pasisuka apie psichologinį vaikų žalojimą. Svarbiausia kliūtis užkirsti kelią smurtui prieš vaikus yra tai, jog Lietuvos įstatymai dar atsilieka nuo civilizuotų Europos Sąjungos ir kitų Vakarų valstybių. Nes tol, kol įstatymais nebus pažabotas BET KOKIOS RŪŠIES vaikų žalojimas šeimoje ir šie įstatymai nebus įgyvendami praktikoje, tol sunku tikėtis, jog vaikai bus nuo jo apsaugoti. Atitinkamų įstatymų nebuvimas sudaro sąlygas VTAT bei kitų atsakingų darbuotojų vangumui ir biurokratizmui.

Didelį susirūpinimą iniciatyvinės grupės nariams kelia ir teismo sprendimų dėl vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu arba mama nevykdymas. Buvo pateikta dešimtys pavyzdžių, kai piktavališkos motinos (dažniausiai) nevykdo ir net nesiruošia vykdyti teismo sprendimo. Jos yra beveik nebaudžiamos (ar baudžiamos vos simboliškai), kas sudaro prielaidas vėl ir vėl išsisukinėti, sabotuoti vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo/motinos bendravimą, manipuliuoti vaiku. Dalyvių manymu, dėl tos priežasties, jog savaitgaliais nedirba nei VTAT, nei antstoliai, nei kitos institucijos, nusistovėjusi teismų praktika dėl tėvo/motinos bendravimo su vaiku savaitgaliais sudaro ypač palankias galimybes piktavališkiems tėvams ignoruoti teismo sprendimo vykdymą.  Taip vaikas yra tiesiog  pagrobiamas ne tik nuo atskirai gyvenančio tėvo (motinos), bet taip pat izoliuojamas nuo kitų jam artimų šeimos narių. Toks VTAT darbuotojų geraširdiškumas bei nuolaidžiavimas piktavališkoms motinoms atsisuka bumerangu jų vaikams.

Susitikime dalyvavusio advokato p. Gintaro Putvinskio pastabos bei patarimai, esant problemai dėl  tėvų valdžios piktnaudžiavimo bei teismų sprendimų nevykdymo dėl vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo/motinos bendravimo tvarkos, buvo neįkainojamos.

Susitikimo dalyviai iš savo patirties pateikė vaikų psichologinio žalojimo atvejų, norint sutrukdyti vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimą, taip pat išgirdo manipuliacijų vaikais istorijų, kurios primena vakarietiškų trilerių siužetus. Belieka tik stebėtis, jog daugeliu atvejų tokių faktų pateikimas VTAT darbuotojams jokių ar beveik jokių rezultatų neduodavo.

2011 metų rugsėjo mėn. 4 d. Vilniuje įvyko antrasis iniciatyvinės grupės susitikimas. Susirinkimą organizavo  Birutė van der Weg – Bražiūnienė. Į šį susitikimą atvyko tėvai, seneliai bei suinteresuoti asmenys, kenčiantys del tėvų atstūmimo. Tai tėvai, mamos ir seneliai, turintys vaikų ar anūkų, kuriems formuojamas arba jau suformuotas Tėvų Atstūmimo Sindromas iš įvairių Lietuvos vietovių: Biržų, Tauragės, Kauno, Panevėžio, Vilniaus bei Klaipėdos. Šis iniciatyvinės grupės susitikimas buvo kartu ir steigiamasis susirinkimas. Jo metu buvo aptarti steigiamos asociacijos tikslai bei priemonės jiems siekti, išrinktas asociacijos pirmininkas, patvirtinti asociacijos įstatai bei aptarti kiti organizaciniai klausimai.

Iniciatyvinės grupės susitikimas baigėsi vienbalsiu sprendimu įkurti visuomeninę organizaciją. Asociacijos iniciatyvine grupė išrinko pirmininką - Saulių Šimukauską. Buvo priimtas asociacijos pavadinimas - ASOCIACIJA PRIEŠ TĖVŲ ATSTŪMIMĄ (sutrump. - APTA), įstatai, patvirtinta veiklos programa. Asociacija oficialiai įregistruota Juridinių asmenų registre 2011 m. gruodžio 8 d.

 

APTA steigėjai: Saulius Šimukauskas, Edmundas Juozėnas ir Edvinas Sirgėdas