Atviras kreipimasis del Stambulo konvencijos
NVO atviras kreipimasis į LRS dėl Stambulo konvencijos (papildytas)
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Socialini reikalų ir darbo komitetui, Žmogaus teisių komitetui, Teisės ir teisėtvarkos komitetui
Atviras kreipimasis dėl Stambulo konvencijos.
Prieštarauja LR Konstitucijai: ratifikuoti Seime negalima, būtina atšaukti Lietuvos parašą
2017-06-28
Stambulo konvencija, nors deklaruoja gerus tikslus, bet esama redakcija pažeidžia žmogaus teises, diskriminuoja asmenų grupę lyties pagrindu ir yra nesuderinama su Lietuvos Konstitucija bei Europos Žmogaus teisių konvencija. Mūsų asociacijas visada palaikė tradicines šeimos vertybes ir pasisakė už prigimtinę tėvų teisę vaikų auklėjime. Stambulo konvencijos šalininkams ši nuostata yra nepriimtina - nes jiems šeimos samprata asocijuojasi su socialiniu „gender“ konstruktu, o ne tuo biologine prigimtimi, jų tikslas yra sunaikinti tradicinę santuoką ir šeimą. Šios konvencijos autoriai ir aktyviausi šalininkai yra liberalmarksistinių pažiūrų atstovai - radikaliosios feministes, LGBT bei jiems prijaučiantys lobistai, įvairūs, taip vadinami, žmogaus teisių „gynėjai“, atskiros visuomenės grupės besiremiančios pseudomoksliniais pramanais ir įvairūs veikėjai melžiantys žinomu filantropų ir fondų pinigus. Būtent šios organizuotos propagandos dėka bandoma diskredituoti ir devalvuoti tikrąsias šeimos vertybes. Prisidengus šia konvencija, minėtos grupuotės organizuotai siekia iškreipti šeimos sampratą, paminant tradicines vertybes ir visą kas yra mūsų valstybės pamatas. Geriausias būdas tai pasiekti yra formalizuoti „gender“ ideologiją po kilniomis intencijomis, pvz., kova su smurtu artimiausioje aplinkoje, prievarta, tolerancijos stoka. Genderizmas brukamas visur - ne tik į Konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto šeimoje, bet ir į švietimo sistemą ir net į Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymą.
Dabar informacinių karų objektu tapo ir žmogaus „teisės“. Tiksliau, prisidengiant „nepakankamais“ moterų ir vaikų teisių apsaugos tikslais, bandoma transformuoti esamą teisinę sistemą taip, kad ji tarnautų tik vienai grupei – seksualinėm mažumom. Lietuvoje jau kurį laiką bandoma eskaluoti neva seksualinių mažumų diskriminaciją, tolerancijos stoką, homofobiją ir kitus iš piršto laužtus žmogaus teisių „pažeidimus“, todėl, prisidengiant „moterų ir vaikų teisėmis“, visai patogu ir toliau stumti mūsų tautai ir visuomenei svetimą ir nepriimtiną „gender“ ideologiją.
Stambulo konvencijos “Trojos arkliu” ir informacinių karų „figos lapeliu“ tapo seksualinių mažumų žmogaus teisės, o dabar dar metama ir vaikų korta, kuriems mūsų visuomenėje nuo mažens priverstinai siekiama indoktrinuoti prigimčiai priešingas ir moksliškai nepagrįstas teorijas - pasakas apie „du princus, kurie vienas kitą myli“ arba masturbacijos patirtimi nuo 4-ių metų amžiaus... Niekas neneigia kitos lytinės orientacijos asmenų teisių, tačiau didžiausios problemos kyla dėl LGTB ir jiems prijaučiančių lobistų siekio kitaip mąstančius, turinčius kitokį požiūrį ar krikščioniškas vertybes žmones nedelsiant apšaukti homofobais, priklijuoti „hate speech“ etiketes, o taip pat dėl jų noro įsivaikinti vaikus ir prievarta skleisti savo propagandą vaikams, kurių psichologinė ir lytinė branda dar tik formuojasi. Šiuo atveju yra pažeidžiamos esminės didžiosios daugumos vaikų ir jų tėvų teisės, kuomet per prievartą yra brukamą genderizmo ideologiją, o asmens lytinis nukrypimas vaikams pristatomas kaip norma. Radikaliosios feministes ir įvairūs LGBT lobistai rafinuotais budais siekia apkvailinti ne tik visuomenę, bet ir valdančiuosius politikus. Be to, mokesčių mokėtojai pagrįstai turėtų kelti klausimą - kodėl LR konstituciją niekinantiems genderizmo ir Stambulo konvencijos propagavimo aktyvistams šiais metais net 3 kartus buvo suteikta garbinga LRS tribūna ?
Faktas, kad dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo jie daro viska, kas tik įmanoma ir neįmanoma, kad paskui galėtų gauti Europos fondų pinigus savo veiklai. Štai kodėl nenuilstanti “žmogaus teisių gynėja” ir busima Seimo narė p. Dovile Šakalienė dar prieš rinkimus rafinuotai sugebėjo priversti kartu su ja nusifotografuoti „FRIDA“ plakatu laikančius busimą premjerą S. Skvernelį ir Seimo pirmininką V. Pranskietį. Greičiausia, jie tuo metu net nesuprato, kodėl fotografavosi su tuo plakatu ir kas ta „FRIDA“ iš tikrųjų yra. Dabar D. Šakalienei, M. Jankauskaitei, L. H. Vasiliauskienei, B. Sabatauskaitei ir kitoms genderizmo propoguotojoms bus puiki proga juos pašantažuoti. Su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašu patekusi į Seimą, Dovile Šakalienė ne tik paliko frakciją, bet kartu su kitomis feministemis aktyviai ragina ratifikuoti Stambulo konvenciją. Ar sekantis žingsnis nebus „Estrelos“ rezoliucija ir „planuotos tėvystės‘ įteisinimas?
Stambulo konvencija siekiama įtvirtinti de jure taip vadinamą lygybę, kurią propagavo Sovietų Sąjunga ir daugelis komunistinių vyriausybių, kurios valdė rytų Europą iki 1989 metų. Rumunijos diktatorius Nicolae Ceaucescu 1970 m. net buvo priėmęs „Lygybės įstatymą“ , o Sovietų Sąjungoje tokie įstatymai buvo priimti dar puse amžiaus anksčiau, valdant komunistinei chuntai, vadovaujamai Lenino. Istorija ne vieną kartą įrodė, kad bandymai pakeisti gamtos dėsnius paprastai baigiasi krachu, tokie įstatymai realiai neveikė, tik tvirkino visuomenę ir kėlė grėsmę valstybių išlikimui. Vyrai ir moterys yra lygus ne savo biologine prigimtimi, kurios pakeitimas gal būt ir galimas šiandienos medicinos pagalba, bet, pirmiausia, savo dvasia, šeimos ryšiais, lygybe prieš įstatymus ir nediskriminavimu socialiniame gyvenime ir darbo rinkoje, visais kitais viešais ir asmeniniais valstybės ir visuomenės bendrabūvio esminiais principais, kurie yra gerbiami ir vertinami, o ne paneigiami, kaip siekiama Stambulo konvencijoje. Konvencijoje įtvirtintas radikalios feministinės ideologijos principas teigiantis, kad „tik vyrai smurtauja ir yra kalti dėl to, kad jie vyrai“, iš esmės yra diskriminacinės prigimties ir jau pažeidžiantis lygias lyčių teises ir galimybes. Konvencija atvirai pripažįsta ir skatina neapykantą prieš vyrus, o taip pat paniekina mūsų valstybės ir Tautos karo aukų atminimą.
Konvencijoje pateikiami dvigubi standartai, kad prievarta prieš moteris yra galima tik lyties pagrindu, o prievarta prieš vyrus – tai jau visai ne lyties pagrindu. Tokie pareiškimai yra tiesioginis spjūvis Lietuvą gynusiems ir už savo valstybę galvą padėjusiems jos vyrams, žuvusiems visų karinių konfliktų metu. Pažymėtina, kad karinių konfliktų metu žmogaus teisių pažeidimus patiria daugiausiai ne moterys, o vyrai. Pavyzdžiui, paskutinio ginkluoto konflikto Europoje – Bosnijos karo – metu nuo 85 iki 90 proc. aukų buvo būtent vyrai ir berniukai, nužudyti Srebrenicoje, o ne moterys. Būtent todėl Konvencijos teiginiai, kad žmogaus teisių pažeidimai karinių konfliktų metu labiausiai pažeidžia moteris, greičiausiai yra tiesiog „šventas“ melas norintis pagrįsti savo brukamą ideologiją. Taip, prievarta kare yra dažnai naudojama, tačiau ją lygiai taip pat patiria ir vyrai, kurie dažniausiai po to yra tiesiog nužudomi. Todėl būtų šventvagiška tvirtinti, kad prievarta prieš vyrus ir jų nužudymas yra niekis palyginus su tuo, kad patiria moterys karo konfliktų metu. Tai yra marksistinė feministinė ideologija, siekianti paniekinti karo konfliktų aukas ir sugriauti tradicinių šeimų vertybes. Kas slypi po skambiais Konvencijoje moterų ir „socialinio konstrukto“ teisių apsaugos reikalavimų lozungais? Aišku, kad normalios šeimos ir tėvų (vyrų/moterų) diskriminacija.
Konvencijos 12 straipsnio 4 dalis numato net privalomas pamokas vyrams ir berniukams (tai jau vyksta Australijoje ir Kroatijoje), kuriems bus peršamos radikalaus feminizmo ir genderizmo „tiesos“, kad „lytį galima pasirinkti“, o „dėl visko yra kalti vyrai“, nors tai tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintai prigimtinės šeimos sampratai ir draudimui diskriminuoti vyrus lyties pagrindu ir skatinti neapykantą prieš juos. Manipuliuojant nepatvirtintais skaičiais, alternatyviais faktais ir išgalvota informacija, sąmoningai skleidžiamas melas ir neapykantą vyrų atžvilgiu ir siekiama prastumti lobistinį Stambulo konvencijos ratifikavimą. Ignoruojami moksliškai nustatyti ir pagrįsti faktai, vaikų ir tėvų prigimtinės teisės ir viešai prieinama statistika ir moksliniai tyrimai, kad biologinė lytis nėra smurto priežastis ir, kad smurtauja ir vyrai ir moterys beveik vienodai (vyrai dažniau fiziškai, moterys dažniau psichologiškai ir emociškai), o bet koks smurtas yra netoleruotinas ir nepateisinamas, nepriklausomai nuo smurtautojo ar aukos lyties, amžiaus, religijos, tautybės ar lytinės orientacijos. Konvencija, deja, savo esme net nesiekia ginti moterų nuo smurto, o tik demonizuoja ir stigmatizuoja vyrus, tarsi smurtauja išimtinai tik vyrai ir tik prieš moteris, nors realybė, kaip jau minėta, yra visiškai kitokia: statistiškai beveik vienodai smurtauja abiejų lyčių atstovai - tiek moterys, tiek vyrai. Jei ši konvencija vienodai gintų tiek moterų tiek vyrų teisės ir iš jos būtų pašalintos nuostatos apie moksliškai nepagrįstą „socialinį konstruktą“ arba „socialinę lytį“, tai šis feminisčių ir LGTB lobistų interesas kovoti su smurtu greitai išgaruotu kaip vanduo. Gal tada Lietuva, kaip valstybė, ir galėtų viešai ir atvirai svarstyti apie šios konvencijos ratifikavimą. Tačiau, kad ir kaip feministiniai ir LGBT judėjimai bandytų demonstruoti savo „lytinę laisvę ir demokratiją“, jų propaganda ir realūs veiksmai parodo ir demaskuoja jų tikruosius tikslus - tradicinės šeimos modelio ardymas ir beveik prievartinis vaikų ir paauglių „lytinis švietimas”: https://feministinisfrontas.wordpress.com/2012/08/20/pilefe-rugpjucio-24-26-dienomis/
Todėl pareiškiame, kad Stambulo konvencija negali būti ratifikuota, nes ji perša moksliškai nepagrįstą „socialinės lyties arba konstrukto“ sampratą bei ideologiją, propaguoja vertybes ir nuostatas nukreiptas prieš tradicinę šeimą ir prigimtinius vyro, moters ir vaikų santykius, o taip savo esme diskriminuoja vyrus pagal lytį.
Tenka tik apgailestauti, kad 2013 m. Lietuvos Užsienio Reikalų ministras Linas Linkevičius, valstybės vardu paskubom ir slapta, nediskutuojant, nepristatant analizės visuomenei, vienasmeniškai pasirašė Stambulo konvenciją, tuo pačiu teigdamas, jog Lietuva, įgyvendindama konvenciją, vadovausis Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintais principais ir normomis. Dabar matome, kad tai buvo tik blefas. Lietuva yra ratifikavusi JT Vaiko teisių konvenciją, priėmusi smurto artimoje aplinkoje, smurto prieš moteris įstatymus, pakeitusi BK ir ATPK, bei priėmusi vaiko teisių apsaugos įstatymą – todėl dabar esminis ir pirmasis tikslas yra, kad tie įstatymai pradėtų veikti realiai ir nedelsiant, nes akivaizdu, kad dar vienas konvencijos ar dar vieno įstatymo „popierinis“ priėmimas ar ratifikavimas problemų iš esmės neišspręs, jeigu Vyriausybė pati ryžtingai nesiims įgyvendinti jau esamus įstatymus.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus argumentus prašome:
1) Visas atsakingas institucijas raginame imtis visų galimų veiksmų, kad LR Konstitucijai prieštaraujančios Stambulo konvencijos neskaidri ratifikavimo procedūra nebūtų toliau „stumiama“ ir jokiomis aplinkybėmis nebūtų ratifikuota, o pradėtas ratifikavimo procesas būtų sustabdytas.
2) Siekti, kad būtų oficialiai atšauktas LR UR ministro L. Linkevičiaus parašas, pritariantis Stambulo konvencijos nuostatomis.
3) Esant prieštaravimams, kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ar Stambulo konvencijoje įtvirtintos genderizmo, radikaliojo feminizmo ir neapykantos prieš vyrus skatinimo nuostatos neprieštarautų Lietuvos Konstitucijai ir mūsų įstatymams.
4) Kviečiame prie šios peticijos prisijunti visus asmenis ir organizacijas, remiančias tradicinę šeimą ir jos vertybes, taip pat siekiančias užtikrinti mūsų Konstitucijos viršenybę ir žmogaus teises.
Pagarbiai,
Kęstutis Griciūnas, Asociacija prieš tėvų atstūmimą (APTA)
Paulius Markevičius, Asociacija „Tėvų ir vaikų gynimo sąjunga“, „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“
Audrius Murauskas, Lietuvos Tėvų Forumas
Nurodytų organizacijų pritarimą atviram laiškui tvirtinu: Kęstutis Griciūnas