Tarpatautinė tėvų atstūmimo supratimo diena
Balandžio 25 dieną pasaulyje yra minima supratimo apie Tėvų Atstūmimą ir tuo pačiu ir šio reiškinio (psichologinio smurto prieš vaikus) pripažinimo diena.
Daugelyje valstybių organizuojami renginiai, siekiant atkreipti visuomenės, politikų, specialistų dėmesį į šią vaikų psichologinio žalojimo rūšį, į mastus, kurie apima į tėvų atstūmimo procesą patenkančių žmonių skaičių.
Į tai, kad šis kai kuriose šalyse nevaldomas reiškinys neigiamai paveikia vaiko psichologinį vystymąsi, sukelia jam psichologinį sindromą ir neigiamai įtakoja jį visą gyvenimą. Šis reiškinys įtakoja ir visų, su tuo žalojamu vaiku susijusių žmonių, gyvenimą ir jo kokybę. Tai – vienas iš vaiko tėvų, vieni iš vaiko senelių, dažnai broliai, seserys, pusbroliai, dėdės, tetos ir t.t.
Tėvų Atstūmimo Sindromas (tarptautinis pavadinimas Parental Alienation Syndrome, sutrumpintai PAS) yra psichologinis sutrikimas, kuris išsivysto išskirtinai vaikams po tėvų skyrybų dėl vieno iš tėvų valdžios vaikui dominavimo. Dažniausiai tėvų valdžios vaikui dalijimasis vyksta tarp motinos ir tėvo, bet pasitaiko ir senelių įsikišimo atvejų. Bet visada be išimties klausimas sukasi apie įtaką vaikui.
Sindromo atsiradimą sąlygoja vaiką auginančios motinos arba vaiką auginančio tėvo elgesys. Elgesys, paremtas melu, šmeižtu, manipuliavimu vaiku tam, kad atskirai po skyrybų gyvenantis tėvas ar motina būtų visiškai išbraukti iš vaiko gyvenimo. Tokio elgesio tikslas – nutraukti vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo ar motinos bendravimą ir net ryšį. Tam pradedama jokios tiesos ir teisingumo neturinti šmeižto ir „psichologinio sunaikinimo“ kompanija prieš atskirai gyvenantį vaiko tėvą/motiną.
Įvairios pasaulio šalys stengiasi spręsti šią vis didėjančius mastus įgyjančią problemą. Atliekami ilgalaikiai stebėjimai tėvų atstūmimo srityje, tiriami ir konsultuojami vaikai, kenčiantys nuo Tėvų Atstūmimo Sindromo. Apibendrinama jau suaugusių vaikų, turinčių Tėvų Atstūmimo Sindromą, patirtis. Rašomos mokslinės studijos, rengiamos konferencijos, tobulinama valstybių įstatyminė bazė, suteikianti galimybę ne vien privalomai konsultuoti, tirti, bet taip pat net ir bausti tėvus, piktnaudžiaujančius tėvų valdžia, besisavinančius vaikus, trukdant ar visiškai nutraukiant vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo santykius. Visose be išimties šalyse, kuriose sugebama pažinti ir įvardinti tėvų atstūmimą, jis yra laikomas psichologine vaikų žalojimo forma.
PAS specialistai vaikams Tėvų Atstūmimo Sindromą sukeliantį asmenį vadina programuotoju. Paprastai tai yra tas, pas kurį gyvena vaikas. Programuotojas veikia indoktrinacijos (įtaigos) pagalba. Visada be išimties klausimas sukasi apie įtaką vaikui. Tas įtakos siekimas susideda iš 2-jų komponentų. Pirma, tai reguliarus ir intensyvus vadinamasis vaiko „smegenų plovimas“, norint vieną, atskirai, ne su vaiku gyvenantį iš tėvu sumenkinti, nupiešti jį labai neigiamu, net pavojingu. Antra, tai paties vaiko pozicija, kuri be galo svarbi. Ir kuo vaikas mažesnis, tuo lengviau ir greičiau jam „praplaunami smegenys“, t.y. jis nuteikiamas priešiškai. Viskas baigiasi tuo, kad vaikui išsivysto psichologinis sutrikimas - PAS.
Pirmą kartą apie Tėvų Atstūmimo Sindromą prabilo Niujorko Kolumbijos universiteto vaikų psichiatrijos profesorius Richard Alan Gardner 1984 m. Jis jau nuo XX a. penktojo dešimtmečio domėjosi psichologinėmis skyrybų pasekmėmis vaikams. Sukaupta patirtis buvo apibendrinta knygoje Tėvų Atstūmimo Sindromas (The Parental Alienation Syndrome). Po to pasirodė dar daugiau kaip 30 jo parašytų knygų ta tema.