2012-01-04 06:00 Laura Naimovičiūtė | Alfa.lt

Praėjusių metų gruodžio mėnesį vykusioje konferencijoje pirmą kartą Lietuvoje buvo plačiau nagrinėjama Tėvų atstūmimo problema. Konferencijos metu buvo keliami aktualūs šeimos klausimai.

Pakalbinome aktyviai prie Asociacijos prieš Tėvų atstūmimą prisidedančią medicinos psichologę Valiją Šap.

Ji iškelia problemą, kad mūsų visuomenėje labai menkai kalbama apie Tėvų atstūmimo sindromą, kaip vieną iš vaiko psichologinio žalojimo formų, kuris pasireiškia išskirtinai vaikams po tėvų skyrybų dėl vieno iš tėvų valdžios vaikui dominavimo.

Lietuvos psichologai rūpinasi vaikų ir paauglių psichologine savijauta, atkreipdami visuomenės dėmesį į pasireiškiantį psichologinį smurtą prieš vaikus bei siekdami užkirsti tam kelią.

Įvardindami galimas vaikų ir paauglių psichologinio žalojimo formas, psichologai dažnai mini tėvų skyrybas, kurių metu tėvų santykiuose vyraujančios neigiamos emocijos bei probleminiai santykiai turi neigiamos įtakos vaikų savijautai.

Ką reiškia ši – Tėvų atstūmimo sindromo – sąvoka ir kas sąlygoja šio sindromo pasireiškimą, aiškina psichologė: „Šis sindromas yra psichologinis sutrikimas, kuris išsivysto išskirtinai vaikams po tėvų skyrybų dėl vieno iš tėvų valdžios vaikui dominavimo. Dažniausiai tėvų valdžios vaikui dalijimasis vyksta tarp motinos ir tėvo, bet pasitaiko ir senelių įsikišimo atvejų.“

Paaiškėja, kad šio sindromo atsiradimą sąlygoja vaiką auginančios motinos arba vaiką auginančio tėvo elgesys. Elgesys, paremtas melu, šmeižtu, manipuliavimu vaiku tam, kad atskirai po skyrybų gyvenantis tėvas ar motina būtų visiškai išbraukti iš vaiko gyvenimo.

Žinoma, nuostabu, jei išsiskyrę vaikų tėvai, pasistengia padaryti viską, kad jų vaikai būtų kuo mažiau traumuojami. Tačiau, ne paslaptis, kad pasitaiko ir aršių skyrybų, kur pyktis ir nusivylimas vieno iš vaiko tėvų virsta vaiko savinimusi ir jo psichologiniu žlugdymu.

„Tokio elgesio tikslas – nutraukti vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo ar motinos bendravimą ir net ryšį. Tam pradedama jokios tiesos ir teisingumo neturintis šmeižtas prieš atskirai gyvenantį vaiko tėvą ar motiną“, – aiškina medicinos psichologė.

Ji priduria, kad nesiėmus skubių veiksmų, tai netgi perauga į kartu gyvenančio tėvo ar motinos piktnaudžiavimą, jie taip elgiasi tyčia, stengdamiesi vaiką atriboti nuo skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos.

Taigi tuomet, anot psichologės, vaikas ne tik praranda galimybę bendrauti su abiem tėvais, bet ir patiria neigiamus psichologinius išgyvenimus, kurie gali turėti neigiamos įtakos tolimesniuose jo asmenybės raidos etapuose.