2012.02.08

Asocialumo supratimas Lietuvoje tebėra labai primityvus. Kalbant apie šeimas, jis apsiriboja ties alkoholizmu ir vaiko apleistumu. Tačiau kitos neigiamos moralinės savybės, turinčios tiesioginę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi, tokios, kaip melavimas, manipuliavimas, teismų sprendimų nevykdymas, piktavališkas vaiko teisių pažeidinėjimas, net vaiko psichologinis traumavimas – nėra suvokiamas kaip asocialus elgesys. Tai praneša neseniai susikūrusi Asociacija prieš Tėvų Atstūmimą.

Skaitykite daugiau: Ką laikome asocialiu žmogumi? | Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/13455180/ka-laikome-asocialiu-zmogumi#ixzz3YKrQTwuY

2012-01-06

Šios Asociacijos iniciatyvinės grupės nuomone ir surinkta informacija, visuomenei trūksta informacijos apie psichologinį smurtą šeimoje.

Psichologinio smurto negalima pamatyti, užuosti, išgirsti, pačiupinėti, jį reikia suvokti, reikia laiko, kad žmogus suprastų, kad tai, ką jis laikė įprasta savo elgesio norma, gali būti pripažįstama psichologiniu smurtu.

Prie Asociacijos veiklos prisidedanti medicinos psichologė Valija Šap įsitikinusi, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos dažnai nepastebi psichologinio smurto problemos, o jeigu ir pastebi nesiima jos spręsti ir taikyti atsakomybę smurtaujantiems asmenims. Be to, besibylinėjančioms šalims dažnai trūksta kompetencijos.

„Psichologų tarnybos iki šios dienos nėra įstatymiškai sureguliuotos, psichologams nėra numatyta jokia atsakomybė. O tai taip ilgai trunkantis ir brangus procesas. Juk ne kiekvienas tėvas ar motina gali apginti savo vaiko ir jo pažeistas teises ir interesus“, – dėsto V. Šap.

Pašnekovė atskleidžia, kad visuomenėje gausybė įvairių stereotipų, susijusių su vaikų auginimu. Vienas jų – jei vyras išreiškia norą auginti vaikus ir jais rūpintis – jis yra įtartinas, norintis atimti vaiką iš mamos. Arba, jei skiriasi šeima, tai manoma, kad tikriausiai vyras smurtauja, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis.

„Taip pat dažna diskriminacija skyriumi gyvenančių tėvų atžvilgiu“, – atskleidžia psichologė.

Kokie šių problemų sprendimo būdai? V. Šap, aktyviai besidominanti vaikų padėtimi tėvų skyrybų atveju, teigia, kad reikėtų aktyviai raginti įvairių įstaigų darbuotojus, psichologus, vaikų teisių apsaugos specialistus, seniūnijų ir savivaldybių socialinius darbuotojus įsigilinti į paminėtus klausimus.

Moteris ragina: „Turime atkreipti dėmesį į Tėvų atstūmimo sindromą, kaip vieną iš galimų psichologinio vaikų ir paauglių žalojimo formų, skleisti informaciją visuomenei apie jo daromą žalą vaikams ir jam artimiems žmonėms, siekti užkirsti tam kelią.“

Pritariame, juk liga negydoma tik plinta, todėl reikia skubėti ją šalinti, o šalinti galima tik visiems kartu suvokus problemą ir ją išnagrinėjus.

Skaitykite daugiau: Ką laikome asocialiu žmogumi? | Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/13455180/ka-laikome-asocialiu-zmogumi#ixzz3YKrXqfox